“Yra legenda apie paukštį, kuris gieda tiktai vieną vienintelį kartą gyvenime, bet gražiau nei kas kitas šioje žemėje. Palikęs savo lizdą, jis leidžiasi ieškoti erškėčių krūmo ir neturi ramybės tol, kol nesuranda. Tada pragysta tarp dygių šakų ir spausdamasis krūtine prie ilgiausio, aštriausio spyglio, persiveria širdį. Mirties valandą, užmiršęs viską, jis gieda taip, kad jam neprilygsta nei vieversys, nei lakštingala. Nepaprasta jo giesmė, vienintelė gyvenime, ir už ją atiduodama gyvybė. Tačiau visas pasaulis klauso nusčiuvęs, ir Dievas šypso danguje. Nes tai, kas geriausia, atitenka per didžiausias kančias... Bent taip sako legenda.
Paukštis erškėčio perverta krūtine paklūsta nesikeičiančiam gamtos dėsniui, jis nežino, kas jį traukia pulti ant spyglio ir numirti giedant. Tą akimirką, kai spyglys perveria širdį, jis nežino, kad mirs; jis gieda ir gieda, kol balsas bejėgiškai nutyla. Bet mes, kai puolam krūtine ant erškėčių, mes žinom. Suprantame. Ir vis tiek puolam. Vis tiek.“
Colleen Mccullough
Geras ;) Labai gerai nuteikė prieš darbą ;)
AtsakytiPanaikintidžiaugiuosi, nes dėl tavęs tik ir rašau blogą ;DDD
AtsakytiPanaikintias cia kas dien uzeinu paziuret naujienu ar nera,bet del manes nkas neraso ;D
AtsakytiPanaikintidėl tavęs ir dėl Gedo ;DD
AtsakytiPanaikintiEi, dar dar kas parašys, tai sakysi kad ir dėl jo :P nesąžininga :P Neapgaudinėk Kavytės, nes viskas DĖL MANĘS :P
AtsakytiPanaikintine ne, daugiau savo nuomonės nekeisiu ;)
AtsakytiPanaikintiNu čia tavęs nežinosi ;)
AtsakytiPanaikintinu tai faktai kalba patys už save :Dp
AtsakytiPanaikintiNe taip seniai baigiau skaityti šią knygą,ir žinai, ta nepažįstama moteris iš traukinio nemelavo - ši istorija išties užburia.
AtsakytiPanaikintiO šią įžangą ir pabaigą taip pat neiškenčiau neužsirašiusi, turbūt kiekvienas turime savąją stebuklingą knygelę, kurioje kaupiame mintis, istorijas, svajones, kurie labiausiai mus paveikia.
Ir visgi kokia tai tiesa!
Juk tikrai žmonėms visuomet reikia skausmo, kančios ir visada renkamės sunkesnį kelią, nors puikiai tai suprantame.. Kaip galima tai paaiškinti?
Greičiausiai norime aukotis, jei ne dėl kitų, tai bent dėl savęs.. Kad ir prisiminus, turbūt dabar jau nepopuliarią Kristaus ant kryžiaus su erškėčių vainiku istoriją. Tai irgi buvo Jo didžioji auka. Galbūt visi turime ją patirti..