Galvos vėdinimo ypatumai

Sąžinės paisymo sumetimais, parašysiu… Kodėl? Kadaise buvau rašantis šios žemės gyventojas… O gal kaip mano mylimas Škėma “Baltoje drobulėje” rašė: “Profesija? Poetas ir nevykęs šios žemės gyventojas“. Todėl taisausi. Na gerai, bandysiu taisytis. Ar man pavyks, jau spręsiu ne aš. Ir ne jūs, nors, kaip dabar madinga sakyti: “atsiduodu jūsų teismui…“. Nesulauksit! Rašysiu, nes be rašymo mano gyvenimas tuščias. O ir tobulėti norisi. Kaip mūsų brangioji lotynų kalbos dėstytoja pasakytų: “tobulėkime po truputi…“, bet dabar ne apie tai…
Sėdėjau barako kambaryje ir kažkas slėgė mane. Nežinau kas ir nelabai noriu žinoti. Todėl išėjau į balkoną pravėdinti galvos (tik mano močiutei nesakykit, nes ji įsitikinus, jog mano balkonas vieną dieną nukris, nes turėti nestabilų balkoną tryliktame aukšte anokia čia laimė). Stovėjau ir laukiau, tik gaila, kad pati nežinau ko. Tikriausiai norėjau įrodyti, jog jis nenukris. Ir ką jūs galvojat? Nenukrito… Ir gerai, nes kaip, jau minėtas Škėma rašė: ”Nesu romantikas. Todėl nešoksiu žemyn iš trisdešimt penktojo aukšto. Esu estetas, todėl ir nematydamas savęs, nenorėčiau, kad kiti matytų mane neestetiškai sutraiškytą.”. Taigi, vėdinau galvą ir supratau, jog prie mano barako, kuriame gyvenu, aikštelėje stovi, bene, daugiau automobilių, nei mano gimtajame mieste yra išvis. Juokauju. Bet supratau keletą dalykų, trumpą laiką pagyvenusi mūsų kultūros sostinėje. Visų pirma, aplinkiniai į tave žiūri, lyg ir kaip ir į žmogų, bet vos jam prisiartinus prie tavęs ir ištarus pirmus žodžius, supranti, jog tavyje yra įžvelgiamas kioskelis, nes pirmas sakinys dažniausiai būna: “turi parūkyt? turi prisidegt? turi du litus? kalbi rusiškai?“ ir kai papurtai galvą, lauki tolimesnes reakcijos. O būna visaip. Bet tada pagalvojau, ką baisiau būtų sutikti: “kioskelių tardytoją“ ar Petruškevičių sostinės gatvėse? Atsakymo neradau. O tos ramybės taip norisi. Kambariokė patikino, kad ramybė bus, nes ji anksti eis miegot. Todėl prisiminusi šį faktą, grįžau iš balkono. Bet dar ten apsilankysiu, nes mintys balkone plaukte plaukia. Vis arčiau Dievo.