Blogis iš paširdžių. Muahahahaha...!

Praleidus savaitgalį su mama Andriumi, visad skamba į galvą instaliuota daina... “Duok... duok... duok, dūšia mano...“ arba “ant tėvo dalgio aš myžu, o jis rūdija pamažu...“. Matyt, instaliacijos metu pasitaikė virusų, nes galvai gyventi darosi vis sunkiau... Nes kaip Lady Gaga plašia, tai dabar galvoj tik “ulalaaa...“ ir še tau, kad nori, gyvate! Anglų kalt reikia! Kokius 800 žodžių... Nu ar čia daug? baikit juokus... Lašas jūroje. O mano plaukai, tai nebe šviesūs ir klaidos man sunkiau bus atleidžiamos... Ir ką aš sau mąsčiau, kai juos tamsinau? Ai, pala - nieko, nes prieš tamsindama buvau blondine... Tik nepagalvokit, jog esu standartinės nuomones apie blondines... Tikrai ne. Tai, ką ką tik samprotavau, taikau tik sau. Aš, tai aš, bet pasauliui tai įrodyti sunkiau, jog esi blondinė, bet tai tik kupeta ant galvos ir nieko bendra su tavo smegenais. Kad ir kursiokas akis draskyt pradėjo, jog mano, kaip blondinės pozicija yra nepaisoma, nes tai yra nesąmonė. Ištraukiau savo plaukų sruogą iš po kepurės, parodydama, jog nesu blondinė, o tas brūdelis pasakė, jog tai nieko nekeičia, nes mano veidas gražus, o tai, matai, taip pat jokio protingumo žmogui neduoda. Gerai. Žinojau, kad nesu Loch Nesse, bet ar tikrai mano veidas ant tiek simpatiškas, kad jis gali kelti dvejonių dėl mano protinių sugebėjimų? Galbūt kiti veiksniai ir lemia, bet nemanau, jog tai yra išvaizda. Dilemą man čia iškėlė. Och...

Ką gi, kalu anglų žodžius visą mielą savaitgalį. Prarastas savaitgalis. Visi jie prarasti. Jie tokie pat šūdini, kaip prarastas laikas pažiūrėjus “Harį Poterį“ ar “Saulėlydį“. Och, taip, nekęskite manęs už tai, ką dabar pasakiau, jog drįstu peikti visų taip mylimus filmus. Bet nekęskite savęs dar labiau, kad vertinate tai, kas neturi jokios išliekamosios meninės vertės. Peilis? Amm, atsiprašau, bet neatsiprašinėsiu. Taip taip, mano Blogas - blogas. Tegul kraujas liejasi laisvai! Beje, geras serialas buvo. Tikriausiai, jis mane ir paveikė ir visgi užaugau Loch Nesse. Arba Dorutė Kalė Intrigantė... “Scheme scheme scheme“. Geros nakties ir ateinančios dienos. O man gyvenimas trumpam sustoja. Sesija.

Galvos vėdinimo ypatumai

Sąžinės paisymo sumetimais, parašysiu… Kodėl? Kadaise buvau rašantis šios žemės gyventojas… O gal kaip mano mylimas Škėma “Baltoje drobulėje” rašė: “Profesija? Poetas ir nevykęs šios žemės gyventojas“. Todėl taisausi. Na gerai, bandysiu taisytis. Ar man pavyks, jau spręsiu ne aš. Ir ne jūs, nors, kaip dabar madinga sakyti: “atsiduodu jūsų teismui…“. Nesulauksit! Rašysiu, nes be rašymo mano gyvenimas tuščias. O ir tobulėti norisi. Kaip mūsų brangioji lotynų kalbos dėstytoja pasakytų: “tobulėkime po truputi…“, bet dabar ne apie tai…
Sėdėjau barako kambaryje ir kažkas slėgė mane. Nežinau kas ir nelabai noriu žinoti. Todėl išėjau į balkoną pravėdinti galvos (tik mano močiutei nesakykit, nes ji įsitikinus, jog mano balkonas vieną dieną nukris, nes turėti nestabilų balkoną tryliktame aukšte anokia čia laimė). Stovėjau ir laukiau, tik gaila, kad pati nežinau ko. Tikriausiai norėjau įrodyti, jog jis nenukris. Ir ką jūs galvojat? Nenukrito… Ir gerai, nes kaip, jau minėtas Škėma rašė: ”Nesu romantikas. Todėl nešoksiu žemyn iš trisdešimt penktojo aukšto. Esu estetas, todėl ir nematydamas savęs, nenorėčiau, kad kiti matytų mane neestetiškai sutraiškytą.”. Taigi, vėdinau galvą ir supratau, jog prie mano barako, kuriame gyvenu, aikštelėje stovi, bene, daugiau automobilių, nei mano gimtajame mieste yra išvis. Juokauju. Bet supratau keletą dalykų, trumpą laiką pagyvenusi mūsų kultūros sostinėje. Visų pirma, aplinkiniai į tave žiūri, lyg ir kaip ir į žmogų, bet vos jam prisiartinus prie tavęs ir ištarus pirmus žodžius, supranti, jog tavyje yra įžvelgiamas kioskelis, nes pirmas sakinys dažniausiai būna: “turi parūkyt? turi prisidegt? turi du litus? kalbi rusiškai?“ ir kai papurtai galvą, lauki tolimesnes reakcijos. O būna visaip. Bet tada pagalvojau, ką baisiau būtų sutikti: “kioskelių tardytoją“ ar Petruškevičių sostinės gatvėse? Atsakymo neradau. O tos ramybės taip norisi. Kambariokė patikino, kad ramybė bus, nes ji anksti eis miegot. Todėl prisiminusi šį faktą, grįžau iš balkono. Bet dar ten apsilankysiu, nes mintys balkone plaukte plaukia. Vis arčiau Dievo.